„Axioma Metering" rengiasi statyti antrąją gamyklą
„Axioma Metering“ į naujos gamyklos statybas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) rengiasi iki 2024 metų pabaigos investuoti apie 20 milijonų eurų. Šios gamyklos linijos 2024 metais leis praplėsti gamybos techninį našumą nuo 2 milijonų skaitiklių per metus iki 3 milijonų. Vėlesniais metais planuojamas ir papildomų linijų praplėtimas.
Naujos gamyklos statybos turėtų prasidėti 2022 metų pabaigoje ir baigtis 2024 pirmąjį metų ketvirtį. Be to, įmonė dar šiemet planuoja įdarbinti 20 darbuotojų, 2023 metais dar apie 100 darbuotojų, o 2024 metais – 120 papildomų darbuotojų.
„Axioma Metering“ vadovo Igno Vosyliaus teigimu, nors komponentų krizė pristabdė įmonės plėtrą, tačiau bendradarbiavimas su Taivano verslininkais 2022 m. leis pasiekti 30% pardavimų augimą, kai apyvarta perkops 30 mln. eurų.
Apie iššūkius užsidarius Kinijai ir sutrūkinėjus tiekimo grandinei, elektronikos komponentų krizę, „Axioma Metering“ eksporto planus ir pasiekimus Italijos skaitiklių rinkoje skaitykite naujausiame I. Vosyliaus interviu „Verslo žiniose“.
Vadovas pripažįsta, kad technologijų inovacijomis grįstas verslas susidūrė su neplanuotais iššūkiais: per naktį užsidarius Kinijai ir sutrūkinėjus tiekimo grandinėms, įmonės gaminami skaitikliai negalėjo laiku pasiekti klientų 60 šalių. Anksčiau įmonė skelbė, kad 2022 m. nori fiksuoti 82 mln. Eur apyvartą.
„Sustoję nebuvome, tačiau gamyba buvo lėtesnė, ieškojome sprendimų, kaip grįžti prie įprastų tempų. Iš vienos pusės, rezultatas džiugina, bet iš kitos pusės, technologinis įdirbis, rinkos situacija leido tikėtis daug daugiau“, – dėstė I. Vosylius.
2021 m. įmonė gavo 1,93 mln. Eur grynojo pelno, kai 2020 m. buvo uždirbta 1,6 mln. Eur, rodo rekvizitai.lt duomenys.
Trečdalis vandens iššvaistoma
I. Vosylius prisimena, kad 2021 m. liepą įmonė buvo pasiekusi 2020 m. pardavimus, tačiau elektronikos prietaisų rinką ištiko širdies smūgis: „Mums pradėjo mažinti procesorių tiekimą, o tai elektronikos prietaisų širdis. Teko viską planuoti iš naujo ir nusistatyti kitus prioritetus. Tik visai neseniai pradėjome stabilizuoti tiekimo grandinę, nutrūkus eksportui į Kiniją (šią rinką pasiekdavo 10% įmonės produkcijos), taivaniečiai, mūsų draugai, padėjo surasti strateginių tiekimo partnerių Taivane.“
Anot vadovo, svarbiausia, kad ultragarso principu veikiantys skaitikliai pasiektų klientus, kurie buvo labai kantrūs dėl vėluojančių užsakymų, nes išmanių šilumos ir vandens skaitiklių rinkoje vyksta technologinė revoliucija.
„Pastaruoju metu klimato atšilimo, išteklių taupymo temos tampa vis aktualesnės. Tai diktuoja poreikį tikslesnių technologijų, kurios padės valdyti visą infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Londone, Romoje iššvaistoma apie 30% vandens. Jo netenkama per nesandarius kranus, vamzdynų avarijų metu, o reakcijos laikas yra kritiškas. Reikia realiu laiku gauti informaciją, stebėti vartotojų elgseną. Mes kuriame tokius ultragarso įrankius, o po 2–3 metų tai bus rinkos standartas“, – nurodo I. Vosylius.
Sudie, Kinija, labas, Indija
Įmonės vadovas dėsto, kad apskaitos prietaisų segmente kinai noriai diegia naujausias technologijas, eksperimentuoja, bet jie dar pasižymi per didele tolerancija prastai kokybei.
„Kinijoje buvome padarę daug darbų (sertifikatai, partneriai), liūdna, kad susiklostė tokia situacija, bet yra taip, kaip yra. Nenoriu skųstis ir verkšlenti“, – dėsto direktorius.
Jo teigimu, įmonė daug dėmesio skiria Indijos rinkai, Australija taip pat vis daugiau investuoja į vandens apskaitą.
Paklausus, kaip produktą įvesti į tokias rinkas geriausia, pašnekovas akcentuoja, kad pirmiausia į tolimas ir nepažįstamas šalis važiuojama žinių: „Pykstu ant tų, kurie važiuoja parduoti. Juk nežinai, ar gali ten parduoti, kokia konkurencinė aplinka, koks kainų lygis, kokia tolerancija nekokybiškam produktui. Mums, lietuviams, kartais trūksta tų ilgalaikių tikslų susiformulavimo. Nuvažiuoti ir parduoti šiek tiek ten, šiek tiek kitur kartais užtenka vien sėkmės, bet paskui atsimuši į naujoko sėkmės sieną. Augau metus ar dvejus, o kaip paskui augti?“
Vadovas tiki, kad per penkerius metus „Axioma Metering“ gali būti tarp TOP 3 šio segmento žaidėjų. Jis pateikia ir pavyzdį, kaip jo vadovaujamai įmonei sekasi Italijoje: „Europos rinkoje išmaniųjų skaitiklių srityje lyderė yra Italija. Ir valstybė suteikia įrankius greitesnei išmaniųjų apskaitos prietaisų plėtrai, ir vandens trūkumas jiems yra skausmingesni nei mums. Italijoje išmanūs skaitikliai jau yra tapę standartu. Didžiausioje Europos rinkoje mes užimame 53%. Tai padarėme per pastaruosius 3 metus, nesivaikydami didelių pelno maržų.“
Nemesti kelio dėl takelio
Pasak I. Vosyliaus, augimas turėtų būti labiau filosofija, o ne trumpalaikis tikslas. Svarbu atskirti situacijos valdymo priemones ir strateginius tikslus.
„Mes nurijome karčią piliulę, turėjome finansinių praradimų, bet jau turime ir antrą gamybos liniją, ir prieš savaitę gavome statybos leidimą naujai gamyklai, už mėnesio prasidės jos statybos. Mums svarbu žinoti, kodėl mes tai darome. Mano nuomone, geriausius rezultatus parodys tos įmonės, kurios tą sąstingį ir sulėtėjimą išnaudos stiprindamos ilgalaikį konkurencingumą. Mes investuojame ir į technologijas, ir į naujų produktų kūrimą“, – nuomonę pateikia jis.
Prieš 5 metus įmonė daugiausia gamino šilumos skaitiklius, bet vėliau pamatė dar didesnį vandens apskaitos įrenginių poreikį, todėl nusprendė investuoti į automatizaciją ir robotus. Anot pašnekovo, tai leidžia pasiekti ir išlaikyti aukštą kokybę.
„Mūsų gaminys, veikdamas su dviem AA tipo baterijomis, 16 metų siunčia duomenis tris kartus per dieną matuodamas milisekundžių tikslumu. Dėl ultragarso jis tikslus, bet turi būti ir ilgaamžis“, – standartą nupasakoja jis.
Pašnekovo nuomone, sprendimas nesivaikyti trumpalaikių tikslų ir investuoti į technologijas pasiteisino: esą palyginti su kitomis panašiomis įmonėmis čia dirba labai mažai žmonių, yra daug automatikos, o mechaninio darbo žmogui palikta nedaug.
Su „Continental“ ir „Hella“ konkuruoja kūrybiškumu
Nors mechaninių darbų įmonėje likę nedaug, padėtis darbo rinkoje išlieka sudėtinga. I. Vosylius aiškina, kad prisivilioti aukštos kvalifikacijos inžinierius padeda lengvas „chaosas“ ir patriotiškumo jausmas.
„Viską turime po vienu stogu. Nuo pasvaigimo susirinkime iki gaminio, produkto, intelektinės nuosavybės. Tai yra 100% lietuviškas gaminys, kuris skverbiasi į lyderiaujančias pozicijas ne tik Europoje, bet ir kituose kraštuose. Tautinio pasididžiavimo jausmas man yra svarbus. Tikiu, kad jis svarbus ir čia dirbantiems“, –pasakoja direktorius.
Pasak jo, verslo aplinkoje netrūko avantiūriškus sprendimus priėmusių įmonių, kurios turėjo pinigų, bet joms trūko ilgalaikio sumanymo.
„Kai taip darai, nėra savų, įmonės viduje užsiaugintų, darbuotojų. Juos reikia „kanibalizuoti“ iš kitų pasiūlant daugiau pinigų. Toks darbuotojas taip pat tarsi tampa situacijos įkaitu, nes nenori gauti euru mažiau. Visgi manau, kad darbo rinkos burbulas išsileis. Matėme, kas nutiko, kai palūkanos pakilo, investuotojai ieško alternatyvų, kraniukas startuoliams užsisuka“, – svarsto jis.
Vadovas atkreipia dėmesį ir į sėkmingą užsienio investicijų Lietuvoje pritraukimą, kai čia steigiami didžiausių pasaulio bendrovių gamybos padaliniai. Visgi tai didina įtampą darbo rinkoje.
„Tose gamyklose (UAB „Continental Automotive Lithuania“, UAB „Hella Lithuania“ ar panašiose – VŽ) darbuotojas vykdo aiškias ir sterilias instrukcijas. Mūsų pranašumas, kad mes siūlome ir chaoso, kuris skatina kūrybiškumą, mūsų inžinieriai patys projektuoja gamybos linijas ir gali sukurti galutinį produktą“, – apibendrina I. Vosylius.
Ko lieptų sau nedaryti?
Paklausus vadovo, ką jis darytų kitaip, I. Vosylius pripažino, kad tinkamai neįvertino biurokratijos svorio.
„Mūsų klientai – vandens, šilumos tinklų įmonės. Jos būna arba visiškai valstybinės, arba iš dalies. Taip, technologiškai tu gauni geresnius produktus, bet jie diegiami pirmą kartą. Verslas, įmonės įsivertina už ir prieš labai greitai ir paprastai, bet valstybinėse įmonėse lieka politikos, o kas nutiks, jei nepasiteisins. Valstybiniame aparate yra labai mažai apdovanojama už sėkmes ir skiriama labai daug bausmių už nesėkmes“, – kalba jis.
Vadovo teigimu, perdėto atsargumo ir prisidengimo sertifikatais, papildomais testais, kurie nekuria realios vertės, bet pailgina procesą ir sumažina kažkieno atsakomybes, valstybinėse įmonėse yra daugiau negu privačiame versle.